keikti

keikti
kéikti, -ia, -ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs P.Cvir. Kai įpyksta, tai jau kéikia susiriesdamas Alk. A tu, žemės gumbas, sako kéikdamas J. Tie vyrai galės kéikti prakeiksmais J. Ne vienas perkūnais, velniais keikė Žem. Pats kaltas būdamas, kaip tu gali keikti! J.Jabl. Keikia, kaip lytus lyna Slnt. Tegu taũ kéikia, bet tu kito nekéik Ds. Keik, nekeik – nepamačys LMD. Senis prakeiksmu kéikia savo sūnų Alk. Tinginiai vyrai visų bobų keikiami Br. Nekeikant reik keikti, matant, kaip verda naminę Šts. Amtmons kéikė taip, kad man plaukai pasišiaušė K.Donel. Žinom juk visi, kaip ponai kéikdami rėkia K.Donel. Man regis, kai kurie keiks mane, kam teisybę rašiau Blv. Ar tad ir tu nori mane keikti ir bliuznyti? P. Ir nuo tos dienos gyventojai tą keikiamąjį seniau kalną praminė garbės ir laimės vieta J.Bil. Keikiamų, plūstamų žodžių ir mes turime nemaža J.Jabl. Kam jie rašo mokslo keikiamus (kuriais mokslą keikia) straipsnius? J.Jabl. Idant per jos vardą nekeiktumbim Vln11. Nekalbėsi piktai arba nekeiksi DP191. ^ Jei snausdamas sėsi, keikdamas pjausi Sim. Keikiamas ožys tunka ST541. Kelią pametęs, takelį keikia LMD. | refl.: Pats kéikias ir kitus kéikia Ds. Nesikéik, kalbėk geruoju Ds. Keikias ir bobos, negi jos šventos Kpr. ^ Keikiasi ne supykęs – keikiasi išdykęs PPr96. 2. tr. keiksmu linkėti kam blogo: Keikte prakeikė Elzbietos pasielgimą rš. 3. refl. tvirtinti, prisiekti: Aš keikuos tau, jog pirmiaus liuosas gyvybą muno išžiosiu S.Dauk. Timučinas keikės, jog su savo kareiviais laime ir nelaime iki paskuojo lašelio savo kraujo dalysis S.Dauk. Tada pradėjo keiktis ir prisiegotis, jog nepažino žmogaus GNMt26,74. \ keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; nukeikti; pakeikti; prakeikti; prikeikti; sukeikti; užkeikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • keikti — kéikti vksm. Kai̇̃ įpỹksta, tai̇̃ ir kéikia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blazgatyti — blazgãtyti, ija, ijo 1. intr. I, P, J, Ub negražiai kalbėti, pliaukšti, keikti: Kad paleis keikti, blazgãtyti, baugu klausyties Skd. Par daug blazgãtiji, dar jaunas tebesi Kal. Liaukis taip blazgãtijęs, gėda ir klausytis! Grg. | refl.: Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krauti — krauti, na ( ja K; SD104, R), krovė (kraujo R) 1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Krauk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį krausi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, krauna ant stalo Lz. Kam tiek krauni –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ladėti — ladėti, ėja, ėjo (la. lādēt) intr. J keikti: Kai ima Marcijonė keikti, ladėti, net plaukai šiaušiasi beklausant Ukm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikeikti — tr. daug keikti: Prikeikiau visus pašalius Šts. | refl.: Kiek mes priskeikėm! Lp. Gana prisikeikia visi kiti rš. Tiek prisidarbavus, prisikeikus ir prisivalgius, snaudulys pats vertė ant šono Vaižg. keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”